Netyčia šįryt socialiniame tinkle Facebook parašiau komentarą autorinių teisių tema, bet idėja fix neišeina iš galvos. Kažkaip anksčiau niekada per daug nevertinau religijų, netgi turėjau ganėtinai negatyvų požiūrį į jas. Esu daug kartų išvytas iš tikybos pamokų, netgi norėjo tikybos mokytoja mest mane iš mokyklos (nors keista, ten biblijų skaitęs buvau daugiau nei kiti, nors ir sutrumpintų ir su paveiksliukais). Į etiką irgi neėjau, nes ten reikėjo apie Sai Babą klausytis (taigi, mokykloje turėjom pasirinkimą tarp religijų ir sektų).
O bet tai tačiau, žvelgdamas moderniu rakursu įžvelgiu, kad Lietuvoje egzistuoja viena dominuojanti religija – piratavimo. Kitose valstybėse piratai buriasi į partijas, ten Švedijoj ar Vokietijoj net į parlamentus patenka, teko matyti Rick Falkvinge ne vieną kartą, aiškinanti pasaulinį politinį piratų dominavimo planą (dalis jo įdomi, dalis visgi troliška).
Lietuvoje partijų nėra, bet įsitikinimai senokai peržengę politinio įsitikinimo ribą, ir masiškumas šiais laikais yra religinis. Tereik pažiūrėt į Interneto kurmių-skaičiuotojų puslapį alexa.com, kur Linkomanija, esminis piratų puslapis, karts nuo karto patenka į lankomiausių puslapių dešimtuką, aplenkęs Supermamą ar Verslo Žinias.
Nežinau ar kas nors gali teikti, kad supermamos nėra religinės, tad piratų skvarba akivaizdu daug didesnė.
Kurgi aš lenkiu? Ogi noriu įteigti, kad formalizavus šitą santykį, piratai įgautų legalų pagrindą normaliai pirataut, tereikia jiems deklaruot savo oficialią religiją. Lietuvos autorinių teisių įstatymas teigia:
26 straipsnis. Kūrinio panaudojimas religinių apeigų metu
Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti ir viešai skelbti kūrinį religinių apeigų metu.
Taigi, kiekvienas religinis susibūrimas gali turėti savo apeigas, kaipo CAMRIP žiūrėjimas (nes tik religingi žmonės gali prisiverst save žiūrėt tokios šlykščios kokybės vaizdą – ir pateisint tuom, kad jie didina žiūrimumą ir komercinę sėkmę), ir visa tai bus pilnai leidžiama Lietuvoje. Pasirodo mes visą laiką žiūrėjome į neteisingą pusę, mums nereikia autorinių teisių žinovų, mums reikia tiesiog įteisinti tai, kas seniausiai Lietuvoje yra tiesa – mes racionalaus suvokimo apie autorines teises neturime nei individualių piliečių galvose, nei valdžioje, nei autorinių kūrinių asociacijose – nes pagal vienus kriterijus Lietuva yra praeitam dešimtmetyje, pagal kitus – viduriniuose amžiuose.
blogas domas 