Neseniai pradėjo lįst viešojoje erdvėje visokie paniekinantys feminizmo ir feministų užsipuolimai (kai kurie konservatyviau nusiteikę pradėjo violetinę spalvą paišyt), tad norėčiau truputėliuką apsigint. Tikiuosi, per daug nenustebinau tuo, kad moterų teisėmis gali rūpintis ir vyrai. Nors kai kas teigia, kad feminizmu užsiėminėja tik moterys neradusios gyvenimo įprasminimo, mano gyvenime apstu visiškai priešingų pavyzdžių.
Gal ir nesu pats aršiausias socialinės teisybės karys, bet galvoju nuolat, kaip suteikt daugiau galimybių visiems, nesvarbu kokia kilmė, lytis, rasė ar orientacija. Noriu suprasti, kokie veiksniai sukuria įtampą ir nelygybę. Noriu, kad žmonija išnaudotų daugiau savo potencialo.
Šiuo metu dirbu srityje – informatikoje bei programinės įrangos inžinerijoje – kurioje moterų yra stebėtinai mažai (ir mažėja), ir į šią problematiką atkreipė dėmesį visos Silicio Slėnio vadovų grandys. Ypatingai keista dar ir tai, kad per paskutinius trisdešimt metų kompiuterių mokslą norinčių studijuot moterų sumažėjo, kai kitose srityse situacija lyg ir neturėjo tokio pokyčio.
Taigi, dvidešimto amžiaus gale kažkodėl moterys nusisuko nuo vienos reikšmingesnių profesijų, ypač, kai jos buvo pionierės galimybėje disciplinų (net ir pirmoji programuotoja buvo Ada Lovelace, o Margaret Hamilton programinė įranga ir metodai nuskraidino amerikiečius į Mėnulį).
Iš tiesų galima ieškot daug priežasčių, bet viena esminių – asmeninio kompiuterio atsiradimas ir jo marketingas kaip berniukų žaislo. Prieš tai visi nueidavo į universitetą vienodai nemokėdami, o kažkuriuo metu situacija pasikeitė.
Lego kaladėlės buvo vienodos ir berniukams ir mergaitėms, bet kažkas nusprendė, kad mergaitėms reikia princesių, o berniukams robotų. Netgi srityje, kurioje moterų indėlis sudaro daug esminių pamatų, jos nusisuko šalin. Žvelgiant į detalesnę demografiją matosi ir tai, kad priklauso nuo visuomenės, kurioje užaugo, ar nori siekti karjeros informatikoje, ar ne.
Galima ieškoti dar daug kitų priežasčių. Nuo atsiradusių socialinų normų industrijoje, sukurto įvaizdžio iki visų elgesio, tiek sąmoningo, tiek pasąmoningo. Paduokit tą patį CV su moters vardu ir šansai įsidarbinti sumažės. Išgirskit tą pačią idėją iš vyro ir moters, ir padarysite visiškai skirtingas išvadas.
Žinoma, moterų ir vyrų fiziologija skirias, bet būtent vienas iš klausimų, į kuriuos šiandien ieškome atsakymų yra kaip tie skirtumai įtakoja darbą, bendravimą, ir kaip tai galima geriau panaudot.
Vyrai yra agresyvesni (yay testosteronas), ir nors tai gali padėti kartais siekti geresnių rezultatų, norint dirbti komandoje reikia sugebėt išklausyt nepertraukiant kitų, siekti bendrų tikslų kartu.
Žinoma, aš dirbu kompanijoje kartu su Sheryl Sandberg, kurios įkurtas “Lean In” judėjimas skatina moteris siekti karjeros ir galimybių ir kartu moko vyrus kaip tam netrukdyti ar padėti. Jos idėjas remia ir Markas, tad kompanijoje turime įvairių programų, skatinančių lygias galimybes. Didžiulis akcentas visur yra vyrų ir moterų rolių pasidalinimas šeimose bei kokį vaidmenį tame vaidina darbdavys.
Feminizmas mūsų kompanijoje, tai ne tik skatinimas sąžiningai vertinti kolegių indėlį ir vienoda pagarba, svarbūs ir įvairūs organizaciniai ramsčiai. Pavyzdžiui yra suteikiama po lygiai tėvystės atostogų ir vyrams, ir moterims, su pilnu atlyginimu. Feminizmas tarp kolegų taip pat ir pagarba vyrams, kurie prisiėma daugiau atsakomybės šeimoje, vaikų auginime, kurie suteikia daugiau laisvės savo partnerėms.
Lietuvoje suteikiami du metai motinystės atostogų, per kuriuos motinos tik nutolsta nuo darbo rinkos ir galimybių. Tuo tarpu pilno atlyginimo dydžio tėvystės atostogos neegzistuoja, o ir visuomenė nelabai tiki jų nauda ar reikalingumu. Išmokų lubos reiškia, kad daugiau uždirbantys vyrai nenori nusibausti, tad vėlgi, iš karjeros pasitraukia moterys. Verslininkams didėja rizika suteikti daugiau atsakomybės moterims, nes joms yra paskirta rolė likti namie.
Jeigu norime, kad mūsų dukroms būtų daug karjeros galimybių, kad mūsų žmonos nebūtų laikomos antrarūšėmis, turime suprasti, kad lygios galimybės reikalingos mums visiems. Tai nėra proporcijų vaikymasis (nors jų matymas ir suvokimas padeda), o diskriminacijos nebuvimas, vienodas iniciatyvos, nuomonės vertinimas.
Moterų galimybės yra ne tik jom pačiom, bet ir visai visuomenei – daugiau rankų, daugiau akių, daugiau skirtingų nuomonių, galinčių padėti judėt į priekį mums visiems. Aš galiu matyti daug daugiau pasaulio, kai klausau, ką apie jį sako mano mylima žmona, ar pasitaręs daryti geresnius sprendimus. Negalvoju, kad esu viršesnis ar kad mano balsas turėtų būti svarbesnis.
Dėl to labai lengva sakyti, kad aš esu feministas, ir feministai mano draugai, ir mano kolegos ir man artimi žmonės. Man niekada nebus gėda pasakyt, kad man rūpi moterų teisės, kaip ir nebus gėda pasakyt, kad rūpi žmogaus teisės. Rūpi pakankamai, kad gerbčiau tuos, kas apie jas viešai kalba, rūpi pačiam elgtis taip, kad jų netrypčiau.
blogas domas 