apie mano feminizmą

Neseniai pradėjo lįst viešojoje erdvėje visokie paniekinantys feminizmo ir feministų užsipuolimai (kai kurie konservatyviau nusiteikę pradėjo violetinę spalvą paišyt), tad norėčiau truputėliuką apsigint. Tikiuosi, per daug nenustebinau tuo, kad moterų teisėmis gali rūpintis ir vyrai. Nors kai kas teigia, kad feminizmu užsiėminėja tik moterys neradusios gyvenimo įprasminimo, mano gyvenime apstu visiškai priešingų pavyzdžių.

Gal ir nesu pats aršiausias socialinės teisybės karys, bet galvoju nuolat, kaip suteikt daugiau galimybių visiems, nesvarbu kokia kilmė, lytis, rasė ar orientacija. Noriu suprasti, kokie veiksniai sukuria įtampą ir nelygybę. Noriu, kad žmonija išnaudotų daugiau savo potencialo.

Šiuo metu dirbu srityje – informatikoje bei programinės įrangos inžinerijoje – kurioje moterų yra stebėtinai mažai (ir mažėja), ir į šią problematiką atkreipė dėmesį visos Silicio Slėnio vadovų grandys. Ypatingai keista dar ir tai, kad per paskutinius trisdešimt metų kompiuterių mokslą norinčių studijuot moterų sumažėjo, kai kitose srityse situacija lyg ir neturėjo tokio pokyčio.

moterys CS

Taigi, dvidešimto amžiaus gale kažkodėl moterys nusisuko nuo vienos reikšmingesnių profesijų, ypač, kai jos buvo pionierės galimybėje disciplinų (net ir pirmoji programuotoja buvo Ada Lovelace, o Margaret Hamilton programinė įranga ir metodai nuskraidino amerikiečius į Mėnulį).

Iš tiesų galima ieškot daug priežasčių, bet viena esminių – asmeninio kompiuterio atsiradimas ir jo marketingas kaip berniukų žaislo. Prieš tai visi nueidavo į universitetą vienodai nemokėdami, o kažkuriuo metu situacija pasikeitė.

Lego kaladėlės buvo vienodos ir berniukams ir mergaitėms, bet kažkas nusprendė, kad mergaitėms reikia princesių, o berniukams robotų. Netgi srityje, kurioje moterų indėlis sudaro daug esminių pamatų, jos nusisuko šalin. Žvelgiant į detalesnę demografiją matosi ir tai, kad priklauso nuo visuomenės, kurioje užaugo, ar nori siekti karjeros informatikoje, ar ne.

Galima ieškoti dar daug kitų priežasčių. Nuo atsiradusių socialinų normų industrijoje, sukurto įvaizdžio iki visų elgesio, tiek sąmoningo, tiek pasąmoningo. Paduokit tą patį CV su moters vardu ir šansai įsidarbinti sumažės. Išgirskit tą pačią idėją iš vyro ir moters, ir padarysite visiškai skirtingas išvadas.

Žinoma, moterų ir vyrų fiziologija skirias, bet būtent vienas iš klausimų, į kuriuos šiandien ieškome atsakymų yra kaip tie skirtumai įtakoja darbą, bendravimą, ir kaip tai galima geriau panaudot.

Vyrai yra agresyvesni (yay testosteronas), ir nors tai gali padėti kartais siekti geresnių rezultatų, norint dirbti komandoje reikia sugebėt išklausyt nepertraukiant kitų, siekti bendrų tikslų kartu.

Žinoma, aš dirbu kompanijoje kartu su Sheryl Sandberg, kurios įkurtas “Lean In” judėjimas skatina moteris siekti karjeros ir galimybių ir kartu moko vyrus kaip tam netrukdyti ar padėti. Jos idėjas remia ir Markas, tad kompanijoje turime įvairių programų, skatinančių lygias galimybes. Didžiulis akcentas visur yra vyrų ir moterų rolių pasidalinimas šeimose bei kokį vaidmenį tame vaidina darbdavys.

Feminizmas mūsų kompanijoje, tai ne tik skatinimas sąžiningai vertinti kolegių indėlį ir vienoda pagarba, svarbūs ir įvairūs organizaciniai ramsčiai. Pavyzdžiui yra suteikiama po lygiai tėvystės atostogų ir vyrams, ir moterims, su pilnu atlyginimu. Feminizmas tarp kolegų taip pat ir pagarba vyrams, kurie prisiėma daugiau atsakomybės šeimoje, vaikų auginime, kurie suteikia daugiau laisvės savo partnerėms.

Lietuvoje suteikiami du metai motinystės atostogų, per kuriuos motinos tik nutolsta nuo darbo rinkos ir galimybių. Tuo tarpu pilno atlyginimo dydžio tėvystės atostogos neegzistuoja, o ir visuomenė nelabai tiki jų nauda ar reikalingumu. Išmokų lubos reiškia, kad daugiau uždirbantys vyrai nenori nusibausti, tad vėlgi, iš karjeros pasitraukia moterys. Verslininkams didėja rizika suteikti daugiau atsakomybės moterims, nes joms yra paskirta rolė likti namie.

Jeigu norime, kad mūsų dukroms būtų daug karjeros galimybių, kad mūsų žmonos nebūtų laikomos antrarūšėmis, turime suprasti, kad lygios galimybės reikalingos mums visiems. Tai nėra proporcijų vaikymasis (nors jų matymas ir suvokimas padeda), o diskriminacijos nebuvimas, vienodas iniciatyvos, nuomonės vertinimas.

Moterų galimybės yra ne tik jom pačiom, bet ir visai visuomenei – daugiau rankų, daugiau akių, daugiau skirtingų nuomonių, galinčių padėti judėt į priekį mums visiems. Aš galiu matyti daug daugiau pasaulio, kai klausau, ką apie jį sako mano mylima žmona, ar pasitaręs daryti geresnius sprendimus. Negalvoju, kad esu viršesnis ar kad mano balsas turėtų būti svarbesnis.

Dėl to labai lengva sakyti, kad aš esu feministas, ir feministai mano draugai, ir mano kolegos ir man artimi žmonės. Man niekada nebus gėda pasakyt, kad man rūpi moterų teisės, kaip ir nebus gėda pasakyt, kad rūpi žmogaus teisės. Rūpi pakankamai, kad gerbčiau tuos, kas apie jas viešai kalba, rūpi pačiam elgtis taip, kad jų netrypčiau.

Reklama

13 minčių apie „apie mano feminizmą“

  1. Bullshit: Mačiau tyrimą kur palygino šalis mokslo sektoriais, kuriuose mokslas, socialinės garantijos laisvai prieinamas ir feminizmas liejasi pro kraštus su 3 pasaulio šalimis.
    Ir atrado tokį dalyką: pasiskirstymas/takoskyra moterys medicinoje, vyrai dalis inžinerijoje pirmuose šalyse augo, kai trečiojo pasaulio šalyse moterys stojo į technologinius mokslus. Moterys savo noru nesirenka technologinių mokslų, tik ekonominės priežastys (3 pasaulio šalių skurdas ir sąlyginai geras technologinių mokslų atlyginimas), ribojimas (pvz. moteriškų specialybių stoka, limitas mokslui – medicinos mokslų kaina) gali trendą atsukti. Kuo daugiau laisvės ir galimybių dirbti ką nori, tuo moterų bus mažiau IT/technologiniuose moksluose ir feminizmas nepadės. Gaunasi paradoksas. Realiai vienintelis artimiausias veiksnys gali būti negailestinga robotizacija, kuri sukrės daugelį sričių.
    “Lego kaladėlės buvo vienodos ir berniukams ir mergaitėms, bet kažkas nusprendė, kad mergaitėms reikia princesių, o berniukams robotų.“ – ne irgi klasika kur mergaitės ginklą supa ir vysto, o berniukai iš lėlių ginklus daro.
    Tiesiog suteikti galimybių ne visada veikia ir noro dirbti kitur negalima ignoruoti. IT nėra ta sritis, kur moterims nepalanki, bet jos tiesiog nenori. Yra medikių, kurios naudoja Archlinux :D Priversi eit į IT, persikvalifikuoti, manau net nenorės.

  2. Su straipsniu visiškai sutinku. Tik pastaba dėl “daugiau uždirbantys vyrai nenori nu*si*bausti”. Šioje vietoje sprendimą neprisiima vienas vyras, o visa šeima skaičiuoja kas apsimoka su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.

  3. Lygybė ftw! Gaila, kad feminizmą, kaip terminą, baigia nuhijack’int žmonės, kurie šaukiantys, jog lygybės nebus, kol neįvykdysim kokio nors (baltųjų/tiesiųjų/cis) genocido. Ir tada jau nebežinai: lyg ir norisi save vadinti feministu, bet… :(

    1. tai bet koks ekstremizmas yra baisu, tik tiek, kad kol visi bus matomi kaip ekstremistai, nuo to geriau niekam irgi nebus. dėl to ir rašau, kad parodyt įvairias moderate feminizmo puses, kurios yra priimtinos ir iš vyriškos pozicijos.

  4. geras Domas, sutinku su mintimis. Manau, kuo abstrakčiau žvelgiam į moteris ir vyrus, tuo mažiau, bet tikslesnių išvadų galim padaryti, pvz. moterys gali gimdyti, vyrai ne; tiek moterys, tiek vyrai augina ir moko vaikus; tik moterys maitina, krūtimi, vyrai – ne. Bet šnekant konkrečiau, tiek įmonėje, tiek šeimoje, paskirstant veiklas, pagal tai kam jos daugiau atneša džiaugsmo (išvesti šunį man patinka, žmonai – mažiau; strateguoti man patinka, kolega džiaugiasi taktika; pardavėjas hunteris, “numirtų” bebuhalteriaudamas). Čia nešneku apie lytis, šneku apie džiugesį iš daromos veiklos. Kuo daugiau tokio pasiskirstymo ir supratimo, tuo geriau kartu gyvent/dirbt, tuo daugiau vienas kitą mylim ir gerbiam ir laikui bėgant tai tik stiprėja bei ateina išmintis :) Kaip Domai ir rašei, gerus softus rašė tiek moterys, tiek vyrai, kodėl vyrų daugiau kažkokiam etape – gal kalbėkim, konkrečiau koks kodinimas – ar asembleris, ar Fortranas, ar modulinė kalba ar whaterver kokia bus po metų – tikslesnis paveiksliukas būtų? gal po kelių metų moteriškes daugiau džiugins kodinimas, nes kitaip kodas bus rašomas?

    1. tai džiugesio mažiau, jeigu tau nuo mažens sako, kad “čia berniukų užsiėmimas”. anksčiau moterys ir vyrai išmokdavo programuot universitete tuo pačiu metu, dabar tai, kas vyksta šeimoje įtakoja daug labiau.

      aš labai už pasiskirstymą ir supratimą, bet supratimas neturi būti vienpusis :)

      1. Čia kas taip sako? Dukrai teko žaislinį pistoletą pirkti, nes labai patinka piratai. Šiaip, gal ne vien feminizmu, bet ir šiuolaikine pedagogika pasidomėk – už “če berniukų užsiėmimas” normalioj šaly gali ir vaiką atimti. Tokią prabangą nebent amišai sau dar gali leisti.

  5. Aplamai nera uzkabinta, kodel moterys turi dirbti ir kodel toks pusinimas prisidengiamas feminizmu?

  6. Aš kaip užkietėjęs antifeministas ir lygių teisių gynėjas pabadysiu paaiškinti kodėl esu antifeministas už lygias teises. Visų pirma pabadysiu atsakyti į klausimą kaip suprantu feminizmą. Šiandien girdėjau tokį feminizmo apibrėžimą kaip: “Feminizmas – įsitikinimas, kad moterys irgi žmonės”. Manau, kad žmogumi gimstama, o ne tampama, tačiau tikiu, kad aštuonmetis būti šalies prezidentu neturėtų. Jei tikėčiau, kad moterys irgi negali užimti aukštų pozicijų, nors irgi yra žmonės (kaip aštuonmenčiai) ar galėčiau save vadinti feministu? Tikriausiai ne. Kitas apibrėžimas buvo “feminizmas tai tikėjimas kad vyrai ir moterys turi turėti lygias teises”. Kai pasižiūriu į mūsų visuomenę ir skirtumus tarp vyrų ir moterų teisių pirmas dalykas, kuris šauna į galvą yra tai, kad vakaruose mergaičių apipjaustymas yra laikomas nusikaltimu, o berniukų standartine procedūra. Taip pat prisimenu kad jei moteris nenori būti mama, ji turi visas galimybes ją nebūti, įskaitant abortus, kraštutinę kontracepciją ir t.t., kitą vertus, jei vyras nenori būti tėčiu, moteris turi teisę jį nureketuoti. Be to dar nepamirškime ir atnaujintos privalomos karo tarnybos. Pagal tokį apibrėžimą žmonės save laikantys vyrų teisių gynėjais tikriausiai yra didesni feministai nei tie, kurie save laiko feministais. Bet gal būt aš žiūriu per siaurai. Gal būt reikia neapsiriboti teisine lygybe, bet taip pat atsižvelgti į finansinę, socialinę ir kitokią? Čia vėl gi mes turime daugiausiai vyrų sėdinčių aukštose postuose ir daugiausiai vyrų sėdinčių prie bažnyčios. Turime keliolikos procentų skirtumą tarp vidutinio vyro ir moters atlyginimo ir keliolikos kartų didesnį vyrų mirštamumą darbe. Taip pat vyrai yra didžiosios dalie smurtinių nusikaltimų aukos. Tie, kurie nukenčia nuo smurto šeimoje yra visuomenės kaltinami ar tiesiog ignoruojami. Ir aš labai retai kada matau feministus bandančius spręsti vyrų problemas. Iš tiesų man dažnai atrodo, kad daugelis feminizmo sukasi aplink idėją, kad moterys yra nuostabios, o vyrai yra netikę. Kiekvieną kartą, kai vyrai kurioje nors srityje yra geresnėje situacijoje nei moterys manoma, kad taip yra todėl, kad vyrai jas engia, ir neleidžia joms pasireikšti. Tačiau jei vyrai kurioje nors srityje atsilieka nuo moterų taip yra todėl, kad jie yra nevykę. Bet koks bandymas aiškinti kitaip laikomas moterų nekentimu. Paaiškinimai, kad gal būt direktoriais dažniau tampa vyrai ne dėl patriarchijos, o dėl to, kad direktoriaus darbe be pagarbos, didelės algos ir tarnybinio mersedeso dar yra ir stresas, bei neribotos darbo valandos, ir gal būt vyrui labiau rūpi prestižas ir pinigai, moteriai ilgai ir laimingai gyventi. yra laikomas moterų nekentimu. Jei vyras surizikuoja ir įkuria savo verslą, ir tas verslas jam sekasi, tai dėl to, kad gyvename kultūroje, kur moterys laikomos atokiau nuo sėkmės, jei, kitą vertus matome vyrą rizikuojantį ir dėl to užsimušantį su sportiniu motociklu, tai dėl to, kad vyrai yra neatsargūs idiotai ir bet koks bandymas generalizuoti tokį vyrų elgesį kaip tiesiog didesnį rizikos siekimą, turintį rimtesnes pasekmes (kartais teigiamas, kartais neigiamas) taip pat laikomas moterų nekentimu.
    Taip pat idėja, kad mergaičių ir berniukų žaislų pasirinkimas įtakojo žaislų gamintojus (http://www.theatlantic.com/sexes/archive/2012/12/you-can-give-a-boy-a-doll-but-you-cant-make-him-play-with-it/265977/) laikomas moterų nekentimu, o tuo tarpu sąmokslo teorija, kad kažkas sugalvojo suskirstyti žaislus tam, kad engtų moteris yra anot feministų nenuginčijamas faktas.
    Taip pat turime kvotas. Bet aišku tos kvotos nėra visoms lytims ir profesijoms. Nėra nei kvotų skirtų įnešti daugiau vyriškumo į tokias sritis kaip švietimas, vaikų priežiūra, kaip ir nėra kvotų skirtų tam, kad daugiau moterų dirbtų šachtininkėmis ir šiukšlių surinkėjomis. Kvotos skirtos tik moterims ir tik prestižinėse profesijose.
    Dar galėčiau tęsti apie aplyginimų bei išleidžiamų pinigų skirtumus, ir t.t., bet manau, kad savo mintį išreiškiau.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s