apie bankus

Kopijuota iš FB posto

Lietuvoje įvedė naują tvarką bankuose – nuo šiol juose bus nauji paslaugų planai, kurie suteiks kažkokias paslaugas už kažkokį mokestį ir taip jie nebeapiplėšinės vartotojų. Amerikoje bankus bandė vienaip ar kitaip reguliuot jau kurį laiką, ypač po visokių krizių. Didieji bankai Amerikoje nėra itin mėgstami, tačiau palyginus su lietuviškais, juose nėra taip jau labai blogai. Parašysiu truputuką kuo skirias bankininkystė Lietuvoje nuo ‘o pas mus Amerikooooj’.

Aš labai ilgą laiką Lietuvoje naudojaus Swedbank (nuo ankstyvų Hanzabanko laikų) įvairių lygių bankininkyste – nuo paprasto retail’o ir “Auksinės paslaugos” iki privačios bankininkystės. Truputį susidūriau su kitais bankais (SEB’as prametė kelis kartus – vieną kartą prašė darbdavio rekomendacijos, kitą kartą jie nenorėjo duot ko noriu, kol neprisipirksiu daug ko, ko nenoriu). Garbingai turėtų būti paminėti Snoro kioskeliai, nes jie dar moksleiviui išdavė kortelę su chip’u ir PIN kodu, kurį pamiršau pačioj nemaloniausioj situacijoj.

Norint palygint Swedbanko paslaugas, ko gero labiausiai tinka JAV gigantas “JP Morgan Chase”, po kurio “Chase” vėliava yra ir paprastas retail’as, ir vidutinės paslaugos – “Chase Private Client”, ir turčiams skirtas “J.P. Morgan Private Bank”.

Kad suprast, kokių banko paslaugų gali reikėt turčiams galima atsidaryt JPMorgan pavyzdukus – jie gali įkurti trust’ą, kad žentas neatimtų dukros pinigų. Dar gali įkurti labdaros fondą jūsų vardu – pervesite į jį savo pinigus, nusirašysite mokesčius (ten, kur progresiniai mokesčiai, tai pakankamai didelis dalykas), o kai užaugs jo vertė, galėsite būti mecenatas ar dar kas. Vienintelė bėda, kad reik turėt pakankamai turto, tad gali pro duris ir neįsileist (nebent, žinoma, tik ką puikiai exitinot savo startuolį, ar parašėt patarimų kaip tapti milijonieriumi knygą ir taip tapot multimilijonieriumi).

Paprastas pilietis gali užeit į paprastą filialą ir atsidaryti sąskaitą (nors ją atsidaryt galima ir per internetą, tereik žinot asmens kodą). Pirmas didelis skirtumas – ko gero nereikės laukti eilėje – čia bankų tarnautojai uždirba labai labai nedaug, bet kadangi vis geriau, nei burgerius vartyt, o valdiško darbo aplink per daug nėra, tai norinčių dirbti daug. Greta sąskaitos jie įsiūlys dar daug įvairių dalykų, nes jų motyvacinės programos tuom paremtos. Kito giganto “Wells Fargo” darbuotojai sugebėdavo atidaryt daug sąskaitų ir nepaprašius, už tai gavo šiek tiek baudų.

Interneto banke nereikės jokių slaptažodžių kortelių ar generatorių – jeigu slaptažodis ne ‘123456’, tai jau visai saugus. Kurį laiką bankai net nesugebėjo turėt ilgesnių nei aštuonių simbolių slaptažodžių. Vartotojui nė motais – atsakomybė dažniausiai banko pusėje, kuris nenori prarast klientų ir kompensuos, jeigu kas atspės, kad slaptažodis yra ‘654321’.

sąskaitos

Kiek kainuoja sąskaitos tvarkymas? Jeigu turi pakankamą likutį – nei kiek. Grynų pinigų nuėmimas – nėra ten per daug ribojamas, jų pačių bankomatuose nemokamas. Kitų bankų bankomatuose, taip pat ir užsienyje? Jeigu turi pakankamą likutį – nei kiek.

Mokėjimas už paslaugas gali būti daromas keliais skirtingais būdais – bankas gali pats nusiųst popierinį čekį paštu (aštuoniolikto amžiaus technologija, šiais laikais juos galima pasidėt į sąskaitą su mobilaus telefono aplikacija), egzistuoja įvairūs kiti mokėjimų būdai, visi – nemokami.

Draugui galima išrašyt čekį, arba persiųst pinigus nurodžius emailo adresą arba telefono numerį (banko viduje – tiesiog susieja su sąskaita). Vienas įdomesnių dalykų – galima daryt tarpbankinius pavedimus tarp savo sąskaitų nemokamai ir netgi atbulai atsivest sau pinigų iš savo sąskaitos kitame banke (t.y. ne persiųst, o atsisiųst). Dar galima prisijungt savo sąskaitą prie FB Messenger’io, ir pinigus tiek siųst tiek gaut be jokių mokesčių.

Kartą per šimtą metų gali reikėt padaryt “wire transfer”, kuris kainuoja dešimtis dolerių. Kitame banke yra buvę, kad užpildžius “wire transfer” formą jie faksavo į būstinę, žandikaulis kiek atvipo tada. Dažniausiai “wire” daroma ypatingam reikalui ir pakeliui ten dar iššaunamas koks konfeti ar putojančio vyno kamštis. Visokioms mokesčių inspekcijoms ar automobilių kompanijoms galima tiesiog duot savo sąskaitos numerį, ir jie patys nusirašys kiek reikia, be jokių antstolių.

kortelės

Debetinė kortelė naudojama kartą per pusmetį grynų pinigų nusiėmimui, bet jų gali iš viso neprireikt – korteles ima visi ir visur, nes užtenka įsikišt pigutį skaitytuvą į telefoną ir užsiregistruot kažkur internete. Už pirkinius visgi mokama ne debetine, o kreditine kortele, dėl įvairių priežasčių, ir čia jau prasideda įdomybės lyginant su lietuviškais bankais.

Visų pirma, niekam neįdomu, kokios spalvos yra kortelė – ar ji auksinė, ar platininė ar dar kokia, skirtumas yra tik “American Express”, ir nėra tai prestižo reikalas, o tiesiog patogumo ir funkcionalumo. Beje, “platininės” kortelės yra duodamos bet kuriam pro duris įėjusiam naujam klientui pas kokį “Wells Fargo” ar “Capital One” (kurie užverčia pasiūlymų popieriniais laiškais nuo pirmos atsiradimo finansiniuose registruose dienos), o privačios bankininkystės debetinės dažniausiai nėra nei auksinės, nei sidabrinės.

Žinoma, egzistuoja grupė žmonių, kuriems kreditinės kortelės leidžia vartot ne pagal galimybes – jie įsiskolina gana smarkiai, tada kilnoja skolas iš vienos sąskaitos į kitą, kol galų gale turi bankrutuot. Iš kitos pusės kreditinė kortelė yra puiki finansų valdymo priemonė – leidžia nemokamai skolintis (palūkanos skaičiuojas tik po pusantro mėnesio), suteikia visokius draudimus (kai kuriuos suteikia ir high-end kortelės Lietuvoje) ar konsjeržų servisus (kurių kokybė labai gali skirtis).

Didžiulis skirtumas su kreditinėmis kortelėmis yra tas, kad Lietuvoje jas išduoda bankai (net ir “Amex” kurį laiką buvo banko kortelė, o ne tikra “American Express”, nežinau kaip dabar), o JAV – atskiros kredito kortelių kompanijos – po banko vėliava operuoja kita bendrovė, kuri turi mažiau reguliavimo ir daugiau komercijos ir konkurencijos.

Todėl pavyzdžiui “Chase” kortelės labai populiarios ir tarp kitų bankų klientų, kai kurie bankai net nesistengia turėt gerų pasiūlymų (to paties “Wells Fargo” kreditinė korta labai tinka gulėt stalčiuje ir kaupt metus kredito istorijai). Didieji gigantai kaip “Chase” sugeba už fiksuotą mokestį naudotis VISA tinklu, ir todėl jiems labai apsimoka turėt kuo daugiau klientų (koks nors Swedbank’as moka nuo kiekvienos kortelės tranzakcijos). Europos Sąjungos reguliatoriams tai labai nepatinka ir jie mėgina panaikint šią konkurenciją – žiūrėsim kas bus toliau.

Esminis kortelės kriterijus – ką gauni už naudojimąsi ja. Pavyzdžiui Lietuvoje “Citadelė” už naudojimąsi Amex duodavo bilietų į kiną – atsiskaitai už viešbutį ir gauni trisdešimt SMS’ų, kad turi juos atsiimt kino teatre. Ką daryt su šimtais kino bilietų taip niekad ir nesugalvojau. Taškų kaupimo programos pas Swedbank siūlo dar geresnius rewardus (gavau tokį emailą):

Gerb. Kliente, kaip uždainuoti iš visos širdies Dainų šventei dar neprasidėjus? „Swedbank“ klientai akcijoje „Kortele su daina“ jau laimėjo daugybę šaunių prizų, tad tokia proga verta užtraukti dainą! Dalyvaukite akcijoje „Kortele su daina“ ir Jūs: laimėkite prizų aktyviai mokėdami kortele, prisidėkite prie savo krašto Dainų šventės kolektyvo fondo! O kad galėtumėte kaupti e. taškus, keisti į prizus ar skirti jų kolektyvui – tapkite „Swedbank“ e. taškų kaupimo dalyviu jau dabar.

Galima pamėgint palygint kokias korteles siūlo premium klientams Swedbank ir Chase:

• Swedbank Private Banking – 160 EUR per metus, pinigų atgal neduoda
• Chase Sapphire Reserve – $450 per metus, bet į tai įeina $300 kelionių kreditas, kurį išleidus kortelės kaina jau $150 per metus. Beje, atidarant duoda $1500 vertės bonusą, kuris kortelę paverčia “nemokama” bent dešimčiai metų.

Kas įvyksta leidžiant pinigus?

• Swedbank Private Banking – užsideda 2.45% valiutos keitimo mokestį.
• Chase Sapphire Reserve – už kiekvieną išleistą dolerį duoda 1-3 taškus, kuriuos galima verst į pinigus (1%-3% grąža) arba už juos pirkt keliones (1.5%-4.5% grąža).

Kas dar įeina į paketą?

• Swedbank Private Banking – narystė “Priority Pass” programoje, už kiekvieną apsilankymą reik mokėt pinigus ($27)
• Chase Sapphire Reserve – narystė “Priority Pass” programoje, už apsilankymus mokėt nereikia, dar apmoka įvairių kitų servisų (TSA PRE arba Clear) narystę, dar šį bei tą.

Ar leidžia leist pinigus?

• Swedbank Private Banking – dienos operacijų limitas toks, kad gali nepavykt sumokėt už šeimos kelionę.
• Chase Sapphire Reserve – egzistuoja kredito limitas, kurį pakelia paskambinus telefonu ir gražiai paprašius, už šeimos kelionę sumokėti pavyks. Taip pat kredito limitą periodiškai pakelia ir patys.

Ar saugo nuo blogos akies?

• Swedbank Private Banking – pagal taisykles – “saugumo programa” saugo tik 24h ir tik dienos limitą, po to – kliento atsakomybė.
• Chase Sapphire Reserve – užtenka peržiūrėt mėnesio reportą ir jeigu kas netinka telefonu paprašyt pagrąžint. Akivaizdus fraud’as nieko nekainuoja. Nauja kortelė pašto dėžutėj – kitą rytą. Kortelė neturi PIN kodo, o daug kur atsiskaitant nereik ir parašo. Ar taip saugiau bankui? Gal ne, bet – patogiau vartotojui. Beje, įsivaizduokite situaciją, kurioje iš jūsų kas nors atima piniginę su kortelėmis. Ar norėtumėte atsidurti situacijoje, kurioje iš jūsų reikia atiminėt ir PIN kodą? Ar geriau, kad tokiu atveju bankas prisiimtų atsakomybę ir nesakytų, kad patys kalti, atidavę PIN kodą stresinėje situacijoje.

Ar suteikia kažkokį prestižą?

• Swedbank Private Banking – tik banko marketinge.
• Chase Sapphire Reserve – metalinė kortelė!!! “VISA Infinite” kortelės kategorija su papildomom VISA tinklo paslaugom.

Su tuo prestižu juokinga – įvairūs bankai leidžia susikurti savo paties dizainą, ant kurio galima prisipiešt kiek tik nori karūnų, deimantų ar dar ko. Keliaujant svarbu tik kortelės kategorija (“Visa Signature”, “Visa Infinity” ar dar kokia), ir net “American Express” spalvos nieko per daug nereiškia, jeigu neužsakinėji visko per jų konsjeržus.

Dar galima rast nemažai skirtumų, bet gal ir šių užteks suprast, kodėl visi taip mėgsta kreditines korteles JAV, nu, ir kaip iš tos mados pelnosi bankai Lietuvoje.

investavimas

Lietuvoje beveik visas turtas yra įmonių akcininkų rankose ir normalaus pasyvaus investavimo per daug nėra. Taupymas ir investavimas Swedbank prasideda nuo terminuotųjų indėlių (“certificate of deposit”), ir paprastam vartotojui iš esmės baigiasi pensijų fondais.

JAV bankai siūlo ir tarpinį variantą – “savings” sąskaitas, kurios turi kažkiek palūkanų (pas Goldman Sachs ar Ally – apie 1%), kuriose laikomi likučiai ne taip smarkiai valgomi infliacijos. Tokie produktai yra apdrausti tiek Lietuvoje tiek JAV, gal tik sumos kitokios (100000 EUR arba 250000 USD). Didelio pajamingumo taupomosios sąskaitos yra silpniausia didžiųjų bankų dalis, ir iš esmės beveik visi naudojas išorinėm sąskaitom šitam tikslui. Iš kitos pusės, jų Lietuvoje net ir nėra, nors indėlių palūkanos pas Swedbank yra kartais didesnės už Chase, kartais mažesnės.

Ko gero didžiausias rip-off’as Swedbanke yra pensijų fondai. Antra pakopa dar kažkiek apribota – pusė procento įmokos mokesčio, metinis procentas už “valdymą” (pagal fondo sudėtį, tą valdymą gali padaryt studentas pasiskaitęs bet kurio investavimo 101, bet panašu, kad jie tai darė neskaitę, nes per pus atsilieka nuo palyginamojo indekso).

Daug baisiau yra trečioje pakopoje – savanoriškame kaupime. Imamas 3% (!!!!!) įmokos mokestis ir 1.5% aptarnavimo mokestis. Kažkada atrodė gera idėja, nes galėjau susigrąžint 15% GPM, bet realiai tą 15% galėčiau paimt tik senstelejęs, o mokesčiai labai smarkiai apkarpo augimą, ir tų pinigų laikymas alternatyviuose instrumentuose daug efektyvesnis.

Amerikoje pensijų planai su valstybinių mokesčių lengvatomis tokių banko mokesčių neturi, o kokio nors target-date pensijų fondo mokesčiai gali būti mažesni už 0.1%.

Įmokos mokestis reiškia labai paprastą dalyką – dovanojate metinę savo kapitalo grąžą bankui, o po to dar dalinates pelnu per pusę. Bankas šiuo atveju gali remt dainų šventę ar ką, nes dirbti jam tuo metu nereikia – investuoja į tuos pačius fondus, į kuriuos investuotumėte ir jūs.

Žinoma, jeigu norite patys investuot į biržose prekiaujamus produktus, galite tai daryti pigiau, bet vėlgi, bankas su malonumu pasipelnys. Pavyzdžiui populiarus instrumentas investavimui į plačią JAV akcijų rinką yra “Vanguard Total Stock Market” fondas VTI. Už jo valdymą Vanguard pasiima 0.05%, nes užsiėminėja pasyvia bet ganėtinai efektyvia investavimo strategija.

Investicijos į tokius fondus yra populiarios tarp išsilavinusių žmonių, kurie finansams neturi daug laiko. Vanguard įkurėjas John Boggle reformavo investicijų rinką įkurdamas fondus, kurie pasyviai seka indeksus ir nesistengia nieko labai aktyviai daryt – jų priežiūrai reikia daug mažiau personalo, automatizuoti lengva, o jų grąža atitinka bendrą akcijų rinkos gražą. Tokią strategija rekomenduoja ne tik bogglehead’ai, bet ir Warrenas Buffetas – daug investuotojų žino, kad ilgalaikėj perspektyvoj vis tiek nelaimėsi prieš bendrą rinką.

Swedbank už investiciją į tokį fondą pasiims 0.45% pirkimo metu (bent 17 EUR). Chase paims $9 (perkant didelį kiekį akcijų egzistuoja tam tikras priedas už akciją), jeigu sandorį sudarinėsite pats, ir kažkaip visiškai magiškai nesuprantu kaip, nemokamai (ar ten $3), jeigu parašysite email’ą brokeriui.

Kas yra įdomu – Swedbank po to už saugojimą ims apie 0.15% metinio mokesčio – tokių mokesčių JAV matyti neteko.

Žinoma, tiek Lietuvoje, tiek JAV yra patogesnių/pigesnių/geresnių vietų asmeniniam investicijų valdymui (Lietuvoje – LHV, Amerikoje – Vanguard, Charles Schwab ir kiti).

Egzistuoja ir modernūs fintech’iniai tarpininkai – Wealthfront, Betterment, kurie už nediduką mokestį balansuos visus fondus pagal ilgalaikį Modern Portfolio Theory modelį. Šias paslaugas pradeda teikti ir didieji žaidėjai, tokie kaip Schwab, klausimas kada ateis ir iki didžiųjų bankų.

Amerikoje dirbant su įvairiais finansų patarėjais galima susidurt su visokio raugo veikėjais, bet jeigu dirbi su tais, kurie prisiima “fiduciary” atsakomybę – jeigu jie padaro kokią nesamonę, kuri akivaizdžiai nėra jūsų interesas, galite su jais koliotis teismuose. Tenka pripažint, kad apie visus tuos mokesčius man bankininkai Lietuvoje nenorėjo pasakot ir gilintis.

Žinoma, jeigu nenorite gilintis, JAV bankuose yra turto valdytojai, kurie mielai už procento ar pusantro mokestį balansuos viską pagal jūsų sutartas strategijas, ir į tai įeis visi fondų mokesčiai ir nebus jokių komisinių už trade’us. Bėda tik, kad tas procentas ar pusantro visai apmažins investicinio portfelio grąžą, ir nauda bus tik banko apmokėtų vakarienių pavidalu.

Kaip ir negrąžinama skola auga progresyviai, nes mokamos palūkanos už nesumokėtas palūkanas, taip ir investicijose grąža didėja progresyviai. Kiekvienas iš grąžos atimtas centas gali būti vertas ateities dolerio artais euro, ir bankai tai žino. Dėl to ir siūlo jums džiaugtis Dainų Šventėmis. Uždainuokime iš visos širdies.