apie mokesčius

Dar Lietuvoje niekada nebuvo tiek kalbama apie progresinių mokesčių įvedimą, tad išlindo visa puokštė argumentų, įsitikinimų bei elementaraus aklumo. Aš pameginsiu pažiūrėt iš savo varpinės (vidurinės klasės, kaip ji suvokiama Vakaruose).

Pagrindinė problema visgi yra žmonių nesupratimas, kiek ir kokių mokesčių yra sumokama, ir kokia dalis jų uždarbio yra iš ties apmokestinama. Keista, bet iš politikų vienintelis Vagnorius sugebėjo paskaičiuot ką šiais pasiūlymais nori padaryti svieto lygintojai: apmokestinti iš viso iki 61% pajamų – beveik du trečdaliai žmogaus uždarbio nukeliautų valstybės rėmimui.

Ko gero pati įstabiausia iliuzija kol kas, tai tikėjimas, kad mūsų mokesčiai maži, nes va GPM (gyventojų pajamų mokestis) yra 15%, o kitur jis daug didesnis. Elementariai pamirštama, kad egzistuoja papildomi sveikatos bei socialinio draudimo mokesčiai, vieną kurių mes atiduodame nuo “savo algų”, tuo tarpu kitas lyg ir “ne mūsų problema”, nes sumoka darbdavys.

Finansų ministrė bandė teigt, kad ‘socialinio draudimo įmokos nėra tiesiog pajamų mokesčio “priekaba”, kaip kam tai juokingai beskambėtų, bet visgi tai – draudimo įmoka’ – vis dar mėgindama kurti kažkokią iliuziją, kad visgi mokesčiai nėra tokie dideli, kokie jie iš tiesų yra. Deja, visoms išmokoms egzistuoja lubos, o įmokoms ne, tad dažnai tik nedidelė suma yra ‘draudimas’, visa kita yra elementarus mokestis, su ypatingu solidarumu mažai uždirbantiems, bedarbiams bei pensininkams, nes išmokoms jiems proporcingai daug didesnes nei jų įmokos. Tai yra garantuotas ‘draudimas’ už minimumą dirbančiam, tačiau visgi, vidurinė klasė galima sakyt nieko negauna iš jo.

Taigi, šiuo metu mokame 42% mokesčių (nėra itin daug, bet tikrai daugiau nei proletariato atstovų kartojami 15%). Pagal pasiūlymus 56% apmokestinimas būtų jau pajamoms virš ~3000 LTL į rankas. 61% būtų taikomas kažkur nuo 6500 LTL į rankas. Taigi, nereik uždirbt nė poros tūkstančių eurų, kad vos ne antra tiek nuo papildomų pajamų atitektų valstybei.

Panašu, kad siūlantieji mato mūsų valstybę kaip uždarą sistemą, kurioje labai lengva perbalansuot ar perskirstyt. Taip pat panašu, kad jie nemato, jog sienos bei darbo rinkos yra atviros, tad egzistuoja rizika, jog pakilus spaudimui galima elementariai palikt tą sistemą. Žinoma, progresinių mokesčių siūlytojai bando pašiept, jog visi nori keliaut į progresinių mokesčių šalis, tačiau vėlgi užsimerkia, kad ten mokesčiai mažesni nei pas mus jau dabar.

Pamėginsiu paskaičiuot – nebūtinai tiksliai, bet vis į tą pusę. Mūsų premjeras bandė atsiviliot investuotojus iš Silicio slėnio, tad įdomu, kaip jam pavyktų. JAV programinės įrangos inžinierius (čia tokia kūrybinga IT šaka :) gali uždirbti nuo $100000 per metus – ten šiuo metu visgi vėl talentų burbulas, tad čia ganėtinai konservatyvus įvertinimas. Jis gali dirbti tokį darbą iš bet kur, tad tarkime jis gyvens Lietuvoje, tad va jau vien socialinio draudimo įmokų bus sumokėta apie 55000 Lt, o alga ant popieriaus bus netoli 185000 Lt. – nuo kurios reikės sumokėt PSD ir mažytę sodrytę (16500 LTL) bei GPM.

Su GPM skaičiavimais biškį sudėtingiau, dabartinėje sistemoje tai būtų 27500 Lt, siūlomoje – 72000 Lt, tad vietoje ~140000 Lt per metus gautų jau tik 95000 Lt – visai neblogas algos sumažinimas.

Kiek toks pilietis uždirbtų bei sumokėtų mokesčių kitur? Toj pačioj progresyviojoj Jungtinėje Karalystėje su darbdavio sumokamais mokesčiais našta būtų apie 37.5% – mažiau nei dabar Lietuvoje – tad namo parsineštų beveik 150000 Lt.
Tam pačiam progresyviai apmokestintame Silicio slėnyje – Kalifornijoje – reiktų atseikėt 35%, o namo parsinešt virš 155000 Lt.
Progresyviojoje Vokietijoje ko gero tai būtų 31% – uždirbama 162000 Lt.
Siūloma žiūrėt į Skandinaviją – nors ten migruojantys nebūtinai yra aukščiausios klasės specialistai – ten būtų sumokama 50% – daugiau nei dabar Lietuvoje, bet smarkiai mažiau nei siūlyme, vėlgi, gryna alga – 120000 Lt

Kita problema aišku yra tai, ką gauna žmonės už tuos mokesčius – ir tai toli gražu nėra tiesiogiai susiję su mokamu procentu. Visgi, Lietuvos biudžetas bei paslaugos sudaromos pagal vidurkį, o vidutinis pilietis sukuria daug mažiau vertės (BVP, etc) nei turtingose valstybėse, tad ir valstybės paslaugos yra suteikiamos pagal vidutinį lygį, kuris pasaulinėse rinkose dirbantiems piliečiams yra tikrai ganėtinai žemas ir taip.

Mokantis kyšius turi daug didesnę tikimybę išgyvent, jeigu pakliūna į sveikatos apsaugos sistemos globą (o nedarbingumo išmokos panašesnės į nulį nei į algą) – bet net ir tai nepadaro pensijų proporcingų uždarbiui.
Švietimo sistemos lygis nėra visgi toks jau nuostabus – universitetų reitingai žemi, diplomus galima degint.
Saugumas ne ypatingas net ir miestų centruose. Gatvės duobėtos, šaligatviai slidūs, parkai apleisti (bei ne tiek jau ir daug jų).
Be to, šalta, o šildymas brangus – BVP nuolat paleidžiamas į orą, o pinigai iškeliauja į rytinius kaimynus.

Drabužių kainos tokios pačios kaip ir kitur, maistas kainuoja tiek pat kaip ir kitur, nekilnojamo turto burbulas vis dar nesubliuškęs, kelionės brangesnės, …

Nesu kažkoks labai nepatenkintas – čia visgi mano šalis, ir tikiuos, kad kada nors kiekvienas žmogus įneš daugiau ir turėsime gerą aplinką. Visgi, nežinau ar tai yra verta dviejų trečdalių uždarbio. Gal, kažkas gi tuom tiki.

Aš tikiu, kad socialinė nelygybė bus tikrai ištaisyta, ir jokios atskirties nebebus – nes nebus tarp ko jos skaičiuot. Aišku gaila, kad tempiam Lietuvą link sugriuvusių valstybių, tikėjaus geriau.

Advertisements

9 mintys apie „apie mokesčius“

  1. Tiksliai i taska – mes cia jau susiskaiciavom, kad ivedus progresinius nuo kitu metu teks po 6 menesius per metus gyvent Bulgarijoj arba Cekijoj (10% ir 15% GPM atitinkamai). Ir bent pirmojoje klimatas geresnis anyway; internetas ten irgi yra. Prisidesim prie ekonominio vystymosi ir socialines atskirties mazinimo Centrineje Europoje.

  2. Daugiau uzdirba geresni issilavinima igyje asmenys, konkreciai-aukstaji issilavinima. Tai taip iseina, kad investaves i bakalaura ar neduok Dieve dar ir magistra apie 50-70 tukstanciu, ne tik, kad negali pradeti atidirbineti tu pinigu investuotu i save, nes valstybei ant musu vienodai, tai dar ir mokesciais papildomais apkrauna net neatkutusio dorai.Taip iseina, kad mokesime uz tai, kad issilavinome. Primena komunizmo pradziou pradzia, tai gal geriau istremkite i Sibira ir susaudykite protingesnius, ir visi gyvenkime buki, bedarbiai ir netikeliai, kurie net nesistengia kazka del saves daryti:juk atsiras durnesniu, kurie i save investuos ir juos imsis islaikyti.

  3. Kodėl negalėtų mokesčių mažinti kas metai po truputį? Žmonės turėtų daugiau pinigėlių perkamoji galia būtų didesnė. O kur dar investicijos padidėtų.

  4. Prieš porą metų savo blogą pradėjau nuo būtinų reformų apžvalgos, viena akivaizdžiausių atrodė pelno ir pajamų mokesčių panaikinimas.

    Nėra jokių pateisinamų priežasčių privalomam pajamų deklaravimui, pelno ir pajamų mokesčiams. Tai nepriimtinas valdžios kišimasis į privačius reikalus, faktiškai paverčiantis valdžią visų pinigų bendrasavininke. Iš tiesų žmonėms (visuomenei, kurią valdžia turėtų atstovauti) nėra svarbu kištis vieniems į kitų reikalus, apmokestinimo tikslu skirstyti svetimus santykius į darbinius ir tiesiog santykius, vienų kitiems teikiamas paslaugas – į verslą ir tiesiog paslaugas, reglamentuoti tai ir kontroliuoti. Taip pat visuomenės nariai neprivalo vieni kitiems atsiskaitinėti, įrodinėdami savo kaštus ir išlaidas. Dabartinių pelno ir pajamų mokesčių įplaukos gali būti surinktos paprastesniais ir mažiau absurdiškais mokesčiais. Net grynai techniškai piniginiai santykiai yra kredito santykiai, o kredito vertė tiksliai neapskaičiuojama, tad nei pelnai, nei pajamos net visoms pusėms geranoriškai bendradarbiaujant negali būti apskaičiuoti objektyviai.

    Čia paminėtas „geranoriškas bendradarbiavimas“, žinoma, yra grynai teorinė konstrukcija. Praktiškai pelnai ir pajamos yra nuslepiami,- kuo didesni, tuo labiau, ir surenkami tik iš silpniausių visuomenės narių, todėl regresyvūs.

    2010-ųjų biudžeto projekte abu šie mokesčiai tesudarė tik 20% planuojamų įplaukų, dariau net apskaičiavimą, kuo jas galima būtų pakeisti.

    Tai buvo tuščia kalba. “Normalūs” žmonės nepajėgia suvokti šių dviejų (pelno ir pajamų) mokesčių absurdiškumo ir žalos.

  5. Įdomūs pastebėjimai dėl mokesčių. Išties sutinku, kad darbdavio sumokama dalis nuo kiekvieno darbuotojo atlyginimo yra nepelnytai pamirštama. Juk nesvarbu, kas sumoka pinigus, tai yra darbo vietos kaina ir tai vienas dalykų, pagal kurį darbdavys sprendžia, kurti darbo vietą ar ne. Esama mokesčių ir išmokų sistema mano supratimu taisytina ir tikrai ne į tą pusę, kaip siūlo kai kurie kairiųjų atstovai.

    Dėl kitų pastebėjimų, tiesa, ne visų sutinku. Pvz. dėl maisto kainų – žiūrint su kuo lyginsi. Kokioje Norvegijoje jis daug brangesnis. O kitur Vakaruose – žiūrint kur pirksi. Retoranuose, kavinėse brangiau nei Lietuvoje, jei lyginti to paties lygio restoranus. Brangesnis transportas (išskyrus oro transportą, bet dėl oro transporto tai vakaruose irgi priklauso nuo to, kur gyveni, jeigu ne prie pagrindinio oro uosto irgi bus brangiau). Dažnai ir nekilnojamasis turtas, tad ir jo nuoma.

  6. Atgalinis pranešimas: Mokesčių drakonas su fantazija

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s